2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis
presents.
Multivitamins - gummy
Body butter
Shot
Watermelon lip balm
Hand cream, nail file
20 bucks in Walmart
20 bucks in Walmart
temporary mustache tattoos
cute kitty and vintage boxy <3 p="p">
3>
this deer that I using for my necklace
and a bottle stopper
(well I have a shot and this, now all I need is the bottle)
cute kitty and vintage boxy <3 p="p">
3>
this deer that I using for my necklace
and a bottle stopper
(well I have a shot and this, now all I need is the bottle)
SJP NYC perfume <3 nbsp="nbsp" p="p">
3>
2012 m. gruodžio 18 d., antradienis
fake realities.
Once I was a girl with naive perspective of world. I was happy then.
Now I am not. I see reality. It hurts.
Now I am not. I see reality. It hurts.
2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis
Laimės pagrindai
Kas iš tiesų yra ta laimė? Nesijaudink atsakyti, nes tai retonis klausimas, tiek tau, tiek man. Dabartyje laimė yra pinigai. Už pinigus nusipirkti gali viską. Tikrai viską. Manai jog draugų ir meilės nenusipirksi? Pamąstyk iš naujo. Nes taip, tai gali padaryti laisvai, jei turi pinigų. Ir nesuprask neteisingai, tai kas yra nusipirka už pinigus nebūtinai gali būti tikra. Jausmai gali irgi būti suvaidinti. Tokia realybė, pripažink. Jei turi pinigų gali turėti viską ko nori, bet ne tai ko reikia, ne tai ko žmogui reikia išgyventi, ne tai kas užpildys visas spragas.
Ką aš supratau kas laimė yra absoliučiai skiriasi nuo stereotipinės laimės, o kitaip nuo "laimės už pinigus". Šią savaitė buvo nepaaiškinamai keista. Ji prasidėjo siaubingai. Tiesą sakant aš buvau tokia paskendusi mintyse, kad kiekvienos pamokos gale norėjau rėkti ir verkti, verkti iki kruvinų ašarų, nes iš tikrųjų visi mane ignoravo ir tie kurie man daugiausiai reiškia ir su tais kuriais labiausiai noriu bendrauti. Po Halloween'o aš važiuoju autobusuose ir negaliu nustoti šypsotis.
Pirma aš gavau netikėta apdovanojimo raštą iš savo praitos mokyklos, dar nežinau už ką, bet džiaugiuosi. Vėliau mokykloje laimėjau pirmą vietą su keliais kitais žmonėmis ir plius visiem patiko mano kostiumas. Po mokyklos aš praleidau likusią dienos dali su druage, jos vaikinu ir broliu ir turėjau be galo linksmą laiką. Po kelių dienų galiausiai aš nunešiau savo informaciją dėl galimybės savanoriauti gyvūnų klinikoje ir aš gavau tą galimybę! Po kelių savaičių eisiu savanoriauti po keturias valandas, aplink gyvūnus, tikroje klinikoje, su tikrais veterinarais! Mano svajonė pildosi. Aš iš tikrūjų artėju prie tikslo. Šiandien aš verkiau iš tikros laimės, laimės ne už pinigus. Buvau neapsakomai laiminga, tokia kokia jau kurį laiką nebuvau.
Supratau jog laimė yra tai kai verki ir šypsaisi, jausmai veržiasi pro kiekvieną kūno dalelę, laimė priverčia šypsotis tikra šypsena ir kūnas tiesiog skrajoja padangėmis.Laimė iš karto neateina, tereikia turėti kantrybės ir laukti.
Ką aš supratau kas laimė yra absoliučiai skiriasi nuo stereotipinės laimės, o kitaip nuo "laimės už pinigus". Šią savaitė buvo nepaaiškinamai keista. Ji prasidėjo siaubingai. Tiesą sakant aš buvau tokia paskendusi mintyse, kad kiekvienos pamokos gale norėjau rėkti ir verkti, verkti iki kruvinų ašarų, nes iš tikrųjų visi mane ignoravo ir tie kurie man daugiausiai reiškia ir su tais kuriais labiausiai noriu bendrauti. Po Halloween'o aš važiuoju autobusuose ir negaliu nustoti šypsotis.
Pirma aš gavau netikėta apdovanojimo raštą iš savo praitos mokyklos, dar nežinau už ką, bet džiaugiuosi. Vėliau mokykloje laimėjau pirmą vietą su keliais kitais žmonėmis ir plius visiem patiko mano kostiumas. Po mokyklos aš praleidau likusią dienos dali su druage, jos vaikinu ir broliu ir turėjau be galo linksmą laiką. Po kelių dienų galiausiai aš nunešiau savo informaciją dėl galimybės savanoriauti gyvūnų klinikoje ir aš gavau tą galimybę! Po kelių savaičių eisiu savanoriauti po keturias valandas, aplink gyvūnus, tikroje klinikoje, su tikrais veterinarais! Mano svajonė pildosi. Aš iš tikrūjų artėju prie tikslo. Šiandien aš verkiau iš tikros laimės, laimės ne už pinigus. Buvau neapsakomai laiminga, tokia kokia jau kurį laiką nebuvau.
Supratau jog laimė yra tai kai verki ir šypsaisi, jausmai veržiasi pro kiekvieną kūno dalelę, laimė priverčia šypsotis tikra šypsena ir kūnas tiesiog skrajoja padangėmis.Laimė iš karto neateina, tereikia turėti kantrybės ir laukti.
2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis
2012 m. spalio 18 d., ketvirtadienis
Confused
A couple announcements. Yes, I think I will keep writing in English, because it is way more easier to express myself and it will help me a bit to see my mistakes. Apparently my English teacher thinks I cannot write, well I don't know, I assume. I am trying so hard to write my assignments with full efforts, I get help from my ESL teacher, who by the way says my works are good, but I still keep getting poor marks, and I mean really poor. According to my English teachers given marks I don't know what I am doing. How so..? My last ESL teacher told me I could be a writer, that my writing is good, of course I need some improvements on my grammar and wording, but I have big opportunities to become one. And what I get in English class does not satisfy me, it is ruining me, my hopes, my thinking of that I am actually good, just I still need to learn; it does lower my efforts each time I get that small number on my work sheet... It might seem I am angry, that I dislike her, but I do not. I just don't understand why I get them, she does not properly explain me what I am doing wrong. And I hate that, because I need answers in order to get better. My other ESL teacher said I can be a writer, my present ESL teacher is saying I am good at writing, I get 100%, and my English teacher just gives me 50-60 in my assignments. It is incredibly confusing, because I depend on them, depend on what they are saying, and what they think about my writing. So how can I come up with a conclusion when there is so much different opinions. My minds are just so mixed up that I do not think normally, I was upset first, then I suddenly burst out with lough and now my eyes are filled with tears. I am just going insane, because my brain cannot absorb all of it. And I will probably just end up in mental hospital. Please help.
2012 m. spalio 5 d., penktadienis
Or maybe not/ Why
I just watched a movie in which a young lady said "how would you know that he is the one. or second, third or fourth... we are looking for someone who just does not exist!" (not the exact quote). That brought me to thinking what do I actually want. I honestly have no idea. I am just looking for someone who probably doesn't exist.
I have two worlds. In one there is school, family and friends. The other is just about me and love. You see I am not happy with the second world. Even though I appear smiling and being all positive at school/home and don't get me wrong. I am happy, happy with my friends, who are just awesome and happy with all subjects, because it finally interests me. But there is still something missing. My second world. Which half of it hardly exists. How do I know if I am looking for the right thing, or what am I doing wrong. I am not all knowing narrator who can tell or suggest life lessons. Who the fuck is in the first place... Probably that part of my second world.
Every day I am trying to help myself and yes, I did succeed. I did helped, it's much easier to me to communicate. But it's still not the whole. Maybe I miss some details, probably I just react to the most situations wrongly. I do not know! I do not have a single idea how everything works out between two people. How their chemistry just reacts perfectly. How each thread connects masterly...
Why it's so hard to understand it. I am the kind of person, who needs to comprehend everything. I mean every, each, single thing. What I want to say by that is I know it's impossible to actually achieve it, however for me it's completely unhealthy, it just eats me alive, rips me apart, makes me scream awfully inside my head.
My only and rhetorical question is why from all perspectives. Why this all bizarre thing is happening. Where is its purpose. How human manages to find the answers. When there will be the time for me to find the answer. The thing I do understand, it must be found by myself, which right now looks so terrifying and impossible and at the same time so significant and incredible. For now it's only poor guesses.
I have two worlds. In one there is school, family and friends. The other is just about me and love. You see I am not happy with the second world. Even though I appear smiling and being all positive at school/home and don't get me wrong. I am happy, happy with my friends, who are just awesome and happy with all subjects, because it finally interests me. But there is still something missing. My second world. Which half of it hardly exists. How do I know if I am looking for the right thing, or what am I doing wrong. I am not all knowing narrator who can tell or suggest life lessons. Who the fuck is in the first place... Probably that part of my second world.
Every day I am trying to help myself and yes, I did succeed. I did helped, it's much easier to me to communicate. But it's still not the whole. Maybe I miss some details, probably I just react to the most situations wrongly. I do not know! I do not have a single idea how everything works out between two people. How their chemistry just reacts perfectly. How each thread connects masterly...
Why it's so hard to understand it. I am the kind of person, who needs to comprehend everything. I mean every, each, single thing. What I want to say by that is I know it's impossible to actually achieve it, however for me it's completely unhealthy, it just eats me alive, rips me apart, makes me scream awfully inside my head.
My only and rhetorical question is why from all perspectives. Why this all bizarre thing is happening. Where is its purpose. How human manages to find the answers. When there will be the time for me to find the answer. The thing I do understand, it must be found by myself, which right now looks so terrifying and impossible and at the same time so significant and incredible. For now it's only poor guesses.
2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis
Jau kelis kartus žadėjau grįšiu prie rašymo ir blah blah... Tapau tokia nežmoniška tyngine jog man jau pačiai baisu darosi. Pasistengsiu gauti motyvacijos.
* * *
Daiktai mūsų atvažiavo tik šį pirmadienį. Ir aš kaip tik tą dieną ėjau į mokyklą. Mano pirma diena naujoje mokykloje, vėl... Aišku nebuvo man taip smagu vienai visada būti, bet praleidau laiką šiaip ne taip ir dabar jau apsiprantu po truputį.
Kai grįžau ir pamačiau daiktus, o Dievulėliau kaip apsidžiaugiau!
Šiandien susiradau draugę. Per psichologijos pamoką manęs kažko paklausė ir po to taip ir pradėjome kalbėti. Po to mokytojas liepė užrašyti savo vardus ant lapo kaip kas sėdi. Pabandė ištarti mano pavardė. Kaip juokas suėmė, bet ne iš piktumo, po to pasakiau kaip reikia tarti. Bandė atspėti iš kokios šalies aš, bet neatspėjo! O kai pasakiau lietuvaite iš karto "Ohh Lithuania!". Pasirodo jis mėgsta į visokias nedideles vietas keliauti tai paklausinėjo dar šiek tiek. Tikriausiai jis bus mano mėgstamiausias moktojas šį semestrą. Diena tikrai linksmai praėjo, na greičiau užsibaigė.
Dabar laikausi neblogai, važinėju kiekvieną dieną į mokyklą su autobusu, klausausi muzikos, nešiojuosi kuprinę, daug nebendrauju, na bet dar tik kaip savaitė, tai neskubinkit manęs. Rytoj jau penktadienis bus - "Short Day" it dar plius man paskutinė langas tai iš viso nuostabu, man bus tik trys pamokos ir namo! Žinoma aš tikriausiai nieko neveiksiu.. Ahhh tvarkytis reikės, taip tvarkytis! Na geriau anksčiau negu vėliau!
Gerai, čiau saldukai. :)
* * *
Daiktai mūsų atvažiavo tik šį pirmadienį. Ir aš kaip tik tą dieną ėjau į mokyklą. Mano pirma diena naujoje mokykloje, vėl... Aišku nebuvo man taip smagu vienai visada būti, bet praleidau laiką šiaip ne taip ir dabar jau apsiprantu po truputį.
Kai grįžau ir pamačiau daiktus, o Dievulėliau kaip apsidžiaugiau!
Šiandien susiradau draugę. Per psichologijos pamoką manęs kažko paklausė ir po to taip ir pradėjome kalbėti. Po to mokytojas liepė užrašyti savo vardus ant lapo kaip kas sėdi. Pabandė ištarti mano pavardė. Kaip juokas suėmė, bet ne iš piktumo, po to pasakiau kaip reikia tarti. Bandė atspėti iš kokios šalies aš, bet neatspėjo! O kai pasakiau lietuvaite iš karto "Ohh Lithuania!". Pasirodo jis mėgsta į visokias nedideles vietas keliauti tai paklausinėjo dar šiek tiek. Tikriausiai jis bus mano mėgstamiausias moktojas šį semestrą. Diena tikrai linksmai praėjo, na greičiau užsibaigė.
Dabar laikausi neblogai, važinėju kiekvieną dieną į mokyklą su autobusu, klausausi muzikos, nešiojuosi kuprinę, daug nebendrauju, na bet dar tik kaip savaitė, tai neskubinkit manęs. Rytoj jau penktadienis bus - "Short Day" it dar plius man paskutinė langas tai iš viso nuostabu, man bus tik trys pamokos ir namo! Žinoma aš tikriausiai nieko neveiksiu.. Ahhh tvarkytis reikės, taip tvarkytis! Na geriau anksčiau negu vėliau!
Gerai, čiau saldukai. :)
2012 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis
Kaip sekundė
Mano vasara praėjo liūdnai, vienišai ir labai gretai. Didžiuma laiko sėdėjau namie, nieko neveikiau. Darbo ieškojausi, daviau ir išsiutinėjau savo reziumę maždaug į dešimt vietų, nei viena kompanija nepaskambino. Vienu žodžiu, bandžiau savanoriauti keliose vietose, taip pat arba per toli arba neatrašo. Draugai visi užsiėmę, niekas neturi laiko, o jei ir turi, reikia laukti iki savaitgalio ir tik tada susitinku ir ką čia, vis tiek namie sėdime.
Tai taip ir praėjo mano vasara.
Naujienos:
Persikrausčiau į Edmontoną, Albertos valstiją gyventi. Iš pradžių nenorėjau išvykti, bet jau artėjant "didžiąjai dienai" apsidžiaugiau, kad išvykstu. Pasirodo aš Otavoje niekada ir neturėjau tikrų draugų. Greičiau juos pavadinsiu PAŽĮSTAMAIS. Daug apsimetinėjimo šiame pasaulyje, daug. Tik viena Rita su kuria pasikalbeti apie viską galima ir išdarinėti dalykus, kurių negalėčiau su kitais. Bet palyginus daug, kaip per metus. Lietuvoje per penkioliką metų tris patikimas drauges įsigyjau. O čia vieną per metus! Branginu tai ką jau turiu.
Dabar laukiame kol mūsų daiktai iš Otavos parvyks.
Tikriausiai šis mažas įrašas ir aprašo viskas, kas įvyko per šia vasarą. Nieko ypatingo.
Tai taip ir praėjo mano vasara.
Naujienos:
Persikrausčiau į Edmontoną, Albertos valstiją gyventi. Iš pradžių nenorėjau išvykti, bet jau artėjant "didžiąjai dienai" apsidžiaugiau, kad išvykstu. Pasirodo aš Otavoje niekada ir neturėjau tikrų draugų. Greičiau juos pavadinsiu PAŽĮSTAMAIS. Daug apsimetinėjimo šiame pasaulyje, daug. Tik viena Rita su kuria pasikalbeti apie viską galima ir išdarinėti dalykus, kurių negalėčiau su kitais. Bet palyginus daug, kaip per metus. Lietuvoje per penkioliką metų tris patikimas drauges įsigyjau. O čia vieną per metus! Branginu tai ką jau turiu.
Dabar laukiame kol mūsų daiktai iš Otavos parvyks.
Tikriausiai šis mažas įrašas ir aprašo viskas, kas įvyko per šia vasarą. Nieko ypatingo.
2012 m. liepos 16 d., pirmadienis
Manau viskas gerai !
Tai va, galvoju pagaliau grįšti prie blogo rašymo vėl, nes įprastai dienomis nieko neveikiu, bet per pastarąsias kelias savaites nuveikiau nemažai, palyginusi su tuo job aš beveik nieko neveikiu, bet vienu žodžiu. Šios dvi savaites buvo tikrai ne itin geros. Beveik niekus nėjau, niekas man nerašė, niekas nonorėjo susitikti ir panašiai. Buvo labai liūdna ir skaudu, verkiau iš eilės kelias dienas. Nesugebėjau pasišnekėti su mama apie viską ką tuo metu mąsčiau. O man buvo tikrai sunku, sunkiausia per visus šiuos metus. Bet geriau nenusiteiksiu vėl negatyviai, šiandien praleidau labai gerą dieną su Rita, visą laiką šnekėjomės apie viską ką įmanoma šnekėti. Suvalgėme nuostabaus skonio ledų (kurie privertė sulaukti maisto orgazmo..) ir tada didelę picą. Nuvažiavau pas ją į namus, kad pasiimti į Barhaveną (mano rajonas) ir pabūti ir plius išmokyti kaip važiuoti autobusu, nes Kanadoje yra daug sudetingiau nei Lietuvoje ir čia tik autobusai, nėra troleibusų, nors pasiilgau jų.
Grįžtam prie reikalo. Neturiu nieko slėpti. Mamai viską pasakoju, iš ties man vienodai ką aš čia rašau ir kokias paslaptis sakau. Turėjome vieną cigaretę, surūkėme, na ir kas? Gyvenimas tesiasi. Nors man nepatinka jos ir nerūkau aš, bet aš jauna, noriu leisti linksmai laiką ir tiesa yra, kad visada linsmiau kai išgeri/parūkai..? , nors negėrus irgi linksma, bet už tai turi durnų ir juokingų prisiminimų. Tam yra duota mums paauglystė. Ir aš ne viena iš to YOLO "draugijos, nes tikiu reinkarnacija, todėl man nusišvilpt jei kažko per gyvenima nenuveiksiu ir mirsiu jauna. Man geriau gyventi sveiką, normalų, įprastą gyvenima su natūraliais malonumais. Bet kaip aš perėjau prie šios kalbos..?
Again, grįžtame prie reikalo. Kadangi turėjau neitin linsmą savaite aš rašiau visiem savo draugam, kad su manimi susitiktų. Užvakar buvau susitikusi su draugu, kuris man patinka (pagaliau..) ir ėjome pas jį pažiūrėti siaubo filmo. Nebuvo super duper baisus ar įdomus, bet už tai ne savo namie sėdėjau. Sutikau jo brolį, o po to variau namo. Turėjau pasigauti autiką, bet nebuvo iki pat mano namų, o ten kur aš gyvenu reikia ilgai eiti ir daugiausia kelio yra tamsu, tai nenorėjau rizikuoti. Paskolino man dviratį ir palydėjo beveik pusę kelio. Norėjau jį apkabinti, nes tiek duag gero dėl manęs padarė, nors dar nesame tokie artimi draugai dar, bet to nepadariau, nes esu per daug drovi kai ateina tokie dalykai.
Tai pern šias kelias dienas atsistačiau labiau, posityviau mąstyti pradėjau.
Penktadienį planuoju susitikti su draugu vėl ir važiuoti į baseiną, nes dabar laaaabai karšta čia ir drėgna, tai nėra net kuo kvėpuoti. Ir aišku su juo pabūti. Tikiuosi rytoj įjungsiu laptop'ą vėl, nes pakrovėjas sugedęs, todėl turiu ieškoti taško kuriame laidai susijungia, kad vėl parašyti apie viską ką nuveikiau. Iki pasimatymo.
Grįžtam prie reikalo. Neturiu nieko slėpti. Mamai viską pasakoju, iš ties man vienodai ką aš čia rašau ir kokias paslaptis sakau. Turėjome vieną cigaretę, surūkėme, na ir kas? Gyvenimas tesiasi. Nors man nepatinka jos ir nerūkau aš, bet aš jauna, noriu leisti linksmai laiką ir tiesa yra, kad visada linsmiau kai išgeri/parūkai..? , nors negėrus irgi linksma, bet už tai turi durnų ir juokingų prisiminimų. Tam yra duota mums paauglystė. Ir aš ne viena iš to YOLO "draugijos, nes tikiu reinkarnacija, todėl man nusišvilpt jei kažko per gyvenima nenuveiksiu ir mirsiu jauna. Man geriau gyventi sveiką, normalų, įprastą gyvenima su natūraliais malonumais. Bet kaip aš perėjau prie šios kalbos..?
Again, grįžtame prie reikalo. Kadangi turėjau neitin linsmą savaite aš rašiau visiem savo draugam, kad su manimi susitiktų. Užvakar buvau susitikusi su draugu, kuris man patinka (pagaliau..) ir ėjome pas jį pažiūrėti siaubo filmo. Nebuvo super duper baisus ar įdomus, bet už tai ne savo namie sėdėjau. Sutikau jo brolį, o po to variau namo. Turėjau pasigauti autiką, bet nebuvo iki pat mano namų, o ten kur aš gyvenu reikia ilgai eiti ir daugiausia kelio yra tamsu, tai nenorėjau rizikuoti. Paskolino man dviratį ir palydėjo beveik pusę kelio. Norėjau jį apkabinti, nes tiek duag gero dėl manęs padarė, nors dar nesame tokie artimi draugai dar, bet to nepadariau, nes esu per daug drovi kai ateina tokie dalykai.
Tai pern šias kelias dienas atsistačiau labiau, posityviau mąstyti pradėjau.
Penktadienį planuoju susitikti su draugu vėl ir važiuoti į baseiną, nes dabar laaaabai karšta čia ir drėgna, tai nėra net kuo kvėpuoti. Ir aišku su juo pabūti. Tikiuosi rytoj įjungsiu laptop'ą vėl, nes pakrovėjas sugedęs, todėl turiu ieškoti taško kuriame laidai susijungia, kad vėl parašyti apie viską ką nuveikiau. Iki pasimatymo.
2012 m. birželio 28 d., ketvirtadienis
Pirmadienį važiavau pas Stephanie su Ania. Iki antradienio žiūrėjome daug filmų, valgėme kaip būtume nevalge savaitę ir daug daug šokolado. Gaminome cukraus vatą ir daug kalbėjome. Mergaičių vakarėlis. O jos maistas nerealus! Vėliau ji man nagus nulakavo ir apie pirmą valandą teko važiuoti pas Ania rengti kito ale vakarėlio.
Antradienį-Trečiadienį susirinko visi artimiausi ir fainiausi draugai, taip pat valgėme, žiūrėjome filmus, po to išėjome į kiemą pasibastyti. Susiradome žaidimų aikštelę ir kaip kokie maži vaikai pradėjome žaisti. Ir žinokit buvo labai faina! Su mielu noru pakartočiau.
Ketvirtadienį nieko gero nenuveikiau, ieškojausi internete darbo paaugliams su gyvūnais, bet nieko tokio konkretaus neradau.
Šiandien (tai yra penktadienį) vėl ieškojausi darbo ir pagaliau mane mama prikalbėjo tiesiog eiti į plazą ir palikti visokiose parduotuvėse savo resume... Šiaip planavau tik PetSmart'e palikti, bet yra tik keli šancai, kad jiems reikės manęs, todėl paliksiu bent penkiose vietose. Susitariau susitikti su Kyle, gal Jesse, su manimi nueis, nes labai nenoriu sėdėti visą dieną namie ir padės su tais nešiojimais ir taip toliau.
Jau į vakarą gavau savo siuntinį su plaukų dažais ir serumu. Labai apsidžiaugiau, nes pagaliau nusidažiau sruogą mėlinai. Aišku nesigavo grynai žydrai, nes mano plaukai per tamsūs, bet dar kelis kartus nusidažysiu, jei nepašviesės, tada nusišviesinsiu su peroksidu ir tada dažysiu. Pagaliau vienas noras išsipildė.
O kirminiukai auga kaip žvėriukai, nors man atrodo jie turėtu būti daug didesni šiuo metu, vis tiek atrodo riebūs ir prisirpę.
(dar tik kelis kartus dažiau)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)