Manau viskas gerai !

Tai va, galvoju pagaliau grįšti prie blogo rašymo vėl, nes įprastai dienomis nieko neveikiu, bet per pastarąsias kelias savaites nuveikiau nemažai, palyginusi su tuo job aš beveik nieko neveikiu, bet vienu žodžiu. Šios dvi savaites buvo tikrai ne itin geros. Beveik niekus nėjau, niekas man nerašė, niekas nonorėjo susitikti ir panašiai. Buvo labai liūdna ir skaudu, verkiau iš eilės kelias dienas. Nesugebėjau pasišnekėti su mama apie viską ką tuo metu mąsčiau. O man buvo tikrai sunku, sunkiausia per visus šiuos metus. Bet geriau nenusiteiksiu vėl negatyviai, šiandien praleidau labai gerą dieną su Rita, visą laiką šnekėjomės apie viską ką įmanoma šnekėti. Suvalgėme nuostabaus skonio ledų (kurie privertė sulaukti maisto orgazmo..) ir tada didelę picą. Nuvažiavau pas ją į namus, kad pasiimti į Barhaveną (mano rajonas) ir pabūti ir plius išmokyti kaip važiuoti autobusu, nes Kanadoje yra daug sudetingiau nei Lietuvoje ir čia tik autobusai, nėra troleibusų, nors pasiilgau jų.
Grįžtam prie reikalo. Neturiu nieko slėpti. Mamai viską pasakoju, iš ties man vienodai ką aš čia rašau ir kokias paslaptis sakau. Turėjome vieną cigaretę, surūkėme, na ir kas? Gyvenimas tesiasi. Nors man nepatinka jos ir nerūkau aš, bet aš jauna, noriu leisti linksmai laiką ir tiesa yra, kad visada linsmiau kai išgeri/parūkai..? , nors negėrus irgi linksma, bet už tai turi durnų ir juokingų prisiminimų. Tam yra duota mums paauglystė. Ir aš ne viena iš to YOLO "draugijos, nes tikiu reinkarnacija, todėl man nusišvilpt jei kažko per gyvenima nenuveiksiu ir mirsiu jauna. Man geriau gyventi sveiką, normalų, įprastą gyvenima su natūraliais malonumais. Bet kaip aš perėjau prie šios kalbos..?
Again, grįžtame prie reikalo. Kadangi turėjau neitin linsmą savaite aš rašiau visiem savo draugam, kad su manimi susitiktų. Užvakar buvau susitikusi su draugu, kuris man patinka (pagaliau..) ir ėjome pas jį pažiūrėti siaubo filmo. Nebuvo super duper baisus ar įdomus, bet už tai ne savo namie sėdėjau. Sutikau jo brolį, o po to variau namo. Turėjau pasigauti autiką, bet nebuvo iki pat mano namų, o ten kur aš gyvenu reikia ilgai eiti ir  daugiausia kelio yra tamsu, tai nenorėjau rizikuoti. Paskolino man dviratį ir palydėjo beveik pusę kelio. Norėjau jį apkabinti, nes tiek duag gero dėl manęs padarė, nors dar nesame tokie artimi draugai dar, bet to nepadariau, nes esu per daug drovi kai ateina tokie dalykai.
Tai pern šias kelias dienas atsistačiau labiau, posityviau mąstyti pradėjau.
Penktadienį planuoju susitikti su draugu vėl ir važiuoti į baseiną, nes dabar laaaabai karšta čia ir drėgna, tai nėra net kuo kvėpuoti. Ir aišku su juo pabūti. Tikiuosi rytoj įjungsiu laptop'ą vėl, nes pakrovėjas sugedęs, todėl turiu ieškoti taško kuriame laidai susijungia, kad vėl parašyti apie viską ką nuveikiau. Iki pasimatymo.