2011 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

KALĖDOS

Negaliu neparasyti apie Kaledas.. Privalau. As, kiekvienais metais, visada turejau per didele Kaledu dvasia. Nemoku paaiskinti.. Tarkim, dabar sedziu siltai apsivyniojus iki galvos antklode, klausau kaledines muzikos, prisimenu savo kaledas su visa seima ir krutineje jauciu sunku, bet malonu KAZKA, kuris vercia mane sunkiau kvepuoti ir sypsotis.. Seniai pazystamas jausmas...
Ilgiuosi tu Kaledu kai buvau dar vaikas. Susirinkdavome visa seima prie didelio stalo su silkiu patiekalais, kuciukais ir aguonpieniu.. Ohh.. Noreciau dabar buti vaikas, kai Kaledos budavo tokios nerupestingos, nereikejo galvoti apie nieka, ziuredavau "Vienas namuose" kiekvienas Kaledas bei "Grincas", kurie dar iki siol nera atsibode, simtus kartu galiu ziureti ir ziureti...
Bet sunkiausia yra tai, kad zinau, kad Kaledos jau niekada nebus tokios kokios buvo anksciau.. I praeiti nesugrisi, dzino neuzsisakysi... Tokia realybe. Tikrai labai stipriai ilgiuosi tu laiku. Pamenu kai senelis kiekvienas Kaledas ant eglutes dedavo "Bibi" saldainiukus, kuriuos as turedavau surasti ir sakydavo, kad juos paliko Kaledu senelis. Tikejau, buvo smagu tiketi..
Dievinu ta siluma, kuri praskrieja pro mano kuna kai pagalvoju apie Kaledas. Nesuprantu tu zmoniu kurie nemegsta ar nejaucia Kaledu dvasios.. Tada tik norisi imti ir pasidalinti su jais ta siluma. Juk taip gera tai jausti. Vis del to patys paciausi pasaulyje narkotikai yra LAIME, KALEDU DVASIA, MEILE, DZIAUGSMAS, RUPESTIS, DALIJIMASIS...ir daug daug kitu.. Noreciau, kad kiti zmones tai irgi suprastu..





2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis

My drama month

Pagaliau susikundziau parasyti, bet vis tiek minciu kazkaip truksta.. Siame pranesime manau parasysiu apie savo pastarojo menesio "dramas", kuriu, deja, buvo nemazai..
Trumpas ivadas: Jau mazdaug keturis-penkis menesius gyvenu Kanadoje, nuo rugsejo vidurio pradejau lankyti mokykla, susiradau draugu, mokslai sekasi puikiai, gyvenu name (kaip visada ir norejau), bet zinoma ne nuosavame, nuomuojames. Gyvenu su mama, jos vaikinu, kuris atstoja man patevi, ir rusakalbiu ju bendradarbiu-draugu. Pries tai gyvenome didesniame name, bet jis nebuvo jaukus ir be to musu buvo ganetinai daugiau, o neperseniausiai persikrausteme i si jauku nama.
Mazdaug pries menesi (ar maziau), i mano mokykla atejo naujokas - Kevinas. Mielas, draugiskas, visai simpatiskas, bet deja, labai zemas vaikinas. Mane supazindino su juo mano drauge Estefanija, neziurejau as i ji rimtai, pasisveikinau ir nusisypsojau, net neatejo i galva, kad as jam galiu patikti, taip, as jam labai stipriai patikau, manau ir dabar jam patinku. Na pirma karta suzijonau is draugiu, po to jis pats man parase per FB ir isklojo visa tiesa ka apie mane mano, buvo tikrai miela skaityti, nes niekas man tokiu dalyku nebuvo sakes, kaip jis. Dabar mes draugai. Ta visa laika man patiko kitas vaikinas mazdaug nuo "Halloween'o" is mano dailes klases. Jo vardas Shea. Su drauges Anios pagalba suzinojau tai ir galiausiai po 3 savaiciu pati priejau ir paprasiau jo numerio. Grizusi namo jam parasiau, kad tu man patinki, bet gavau, deja, ne toki atsakyma kokio norejau. Parase, kad jis nenori tureti jokiu santykiu, ne tik su manimi, bet apskritai ir kad greitai persikrausto, tad tai mane labai nuvyle, nes man reikejo daug drasos pasiryzti tai padaryti. Na, tiek to, ka padarysi, susirasiu as ta vaikina. :D
Pries savaite manes paprase vienas vaikinas numerio, Nikas, na ka, daviau. Ir ta pacia diena suzinojau, kad jam patinku, deja, to pacio nejauciu jam. Dabar, taip iseina, kad patinku is vis trim vaikinam, bet nieko nejauciu nei vienam is ju. Treciasis yra Jun, is visu ju man labiausi jis patinka, bet ir tai, nieko manau nebus, nes uz mane jaunesnis ir dar nelabai subrendes...Na vienu zodziu, mane vercia pasimesti tokie dalykai, uztenka apie vaikinus.
Tetis. Mano tikrasis tevas, kurio nemaciau nuo 4 metu, nieko apie ji negirdejau, parase man per FB pries kelias savaites. Apsidziaugiau, tikejausi tiek daug is jo, bet jis mane nuvyle. Savo gyvenime maciau tiek daug melo, todel man tai ne naujiena. Matau, kad jis man akivaizdziai meluoja. Nesitikejau as is jo to. Dziaugiuosi, kad as i ji nepanasi, labai dziaugiuosi. Pirma savaite buvo daug asaru, nes buvau naivi ir tikejau, bet po to suvokiau, kas jis toks. Dabar nekreipiu demesio kai jis meluoja, tiesiog susirasinejame, kalbame ka veikeme per diena, domisi ka as veikiau (bet ir tai, kai as pasakiau, kad man butu malonu jog dometumeisi manimi).. Stai ir parasiau 'karsciausias naujienas'... Ka padarysi, toks jau gyvenimas, kuris susideda is dramu, komediju ir tragediju... Be to, stai kelios nuotraukos su mano naujomis ir naujais draugais/emis bei manimi :DD









2011 m. spalio 6 d., ketvirtadienis

Back to writing, again!

Nusprendziau pradeti vel pildyti savo blog'a. Turiu labai daug naujienu, ziniu, nutikimu ir viso kito kuo as ir noriu pasidalinti su jumis. Zinau, kad mano blog'o niekas neskaito, bet jus tereikia paplatinti ir jis taps populiarus, ar ne taip? Ne, siekiu ne to, tenoriu, kad mano mintys butu perskaitytos, ivertintos, iskritikuotos ir isbertos komplimentais. As megstu rasyti, neslepiu to, bet minusas tas, kad labai retai gaunu ikvepima...bet juk butent nuo to pradeda tikri menininkai..juokauju juk as. Bet siaip, gali buti, tiesa? Turiu daug ideju ir planu ka galeciau talpinti cia, savo mintis, neilgas istorijas, ilgas istorijas, savo nuotykius, sunkiu ir dziaugsmingu dienu aprasymus, kartais kazka banalaus.. Siuo metu turiu net kelis jau parasytus irasus. Artimiausiu metu zadu ikelti juos. Kai tik mano blog'as taps skaitomas, lauksiu jusu komentaru po mano irasais. Toleruosiu bet kokius irasus, isskyrus kurie bus be cenzuros. Zmones, mes cia susirinkome ne nesvankiais zodziais pasimetyti! Tad gero vakaro ar dienos, ar ryto, ar net nakties... :)

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Suteik




Suteik man sparnus,
kad galėčiau pakilti ir niekad negrįšti.
Suteik man truputį pasitikėjomo,
kad galėčiau vėl pamilti...
Būk šalia ir kilkim kartu...
Į neregėtą aukštį, į nematytą pasaulį.
Prašau, suteik man tokią galimybę.
Suteik man viltį,
suteik man norą vėl pakilti...


-Jūsų Dovi

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis


Nebežinau ką daryti... Tingiu mokytis, tingiu tvarkytis, tingiu net pasijudinti kažkur... Nesinori nieko veikti, nenoriu eiti į mokyklą! Bet svarbiausia aš nesu kvaila ir žinau savo galimybes, galiu daug ko pasiekti jei noriu.. Bet iš kur tą norą gauti.. Nemoku prisiverti kažko daryti. Na žinau, dabar toks laikotarpis - paauglysė. Ir šeip dabar užgriuvo tiek bėdų vienu metu.. Praradau taip vadinamą "geriausią draugę". Bet gerai, sužinojau kokia ji iš tikrųjų.. Daug mąstau apie vasarą, persikraustymą... Viskas lyg galinga banga spjovė man į veidą vienu metu.. O sunku tai ištverti vienai kai viena gyveni ir nėra su kuo pakalbėti.. Tie nervai, tas silpnumas ir tinginystė.. Noriu jų atsikratyti. Bet nepavyksta.
Pasižadėjau sau, kad nuo rytojaus viską darysiu geriau, bet ir vėl ta tinginystė pakišo man koją.. Tyngiu mokintis.. Man įdomu, bet negaliu paimti į rankas knygos. Kaltas kompiuteris.. Bet ir be jo negaliu, reikia susirašyti su draugais, su mama.. Vienu žodžiu, esu be galo didelė tinginė kuri nieko nesugeba tinkamai padaryti.. Ne! Netiesa, aš sugebu, aš noriu ir galiu, bet... Manau man reikia sudaryti įprastinės darbo dienos tvarkaraštį, nes kitaip nieko nebus.


-Jūsų Dovi :)

2011 m. sausio 8 d., šeštadienis

Random stuff from my wallet


Net nemaniau, kad pažiūrėjus savo piniginės turinį, sugebėsiu tiek visko prisiminti...
Radau senus raštelius nuo draugo, maždaug 7 metų senumo atviruką nuo mamos, laimę nešantį bilietą kurį dar vaikystėje radau "Mauglyje", kortelę kurią pasiėmiau iš pensiono Kroatijoje, tramvajaus bilietą su kuriuo mama važiavo Prancūzijoje, močiutės dovanotą kalendorių...
Ai, dar savo moksleivio pažymėjimą su 3-os klasės nuotrauka...
Tiek prisiminimų, jog tik verkt, bet ne dėl to, kad visa tai praėjo, o dėl to, kad tai patyriau ir turiu ko ilgėtis.
Tam ir reikalingi prisiminimai, kad kažkada galėtum apie viską tyliai pagalvoti, su trupučiu ašarų ir šilta šypsena.

2011 m. sausio 4 d., antradienis


Praėjo daug laiko nuo mano paskutinio apsilankymo čia. Iš tikrųjų, taip ilgai nerašiau... ;o
Bet taip pat ir labai pasikeičiau per tiek laiko...
nežinau ar tai pastebėjo draugai ar ne, bet aš tikrai pastebėjau.
Blemba, aš visiškai kitas žmogus, savęs nebe atpažįstu...
Dabar viskas kitaip, požiūris, elgesys, charakteris... gal aš subrendau?
naujas išbandymas man. :D
Turiu naujų draugų, žymiai geresni pažymiai. Didžiuojuosi savimi, juk pagaliau siekiu to ko trokštu.. bet nemanykit, kad aš kažkokia "narcizė" :DD
savimi didžiuodamasi aš kažko pasiekiau. (pagaliau)
Nors prieš metus buvau beviltiška, na gal per žiauriai pasakyta, bet kažkas panašaus.
Nėra jau toks sudėtingas tas gyvenimas iš tikro, tereikia pajusti ritmą ir plaukti pasroviui :)
aišku ir man būna sunkių akimirkų, bet išmokau pati susitvarkyti.
atrodo kaip suaugusi pasakiau, bet aš dar nesuaugusi ir nenoriu tokia būti, bent išvaizda :DD beveik kaip piteris penas (chuckle)
na gerai, kitas mintis pasiliksiu kitam kartui, čiau blogger'iai ;)
Vis toliau žengiu savo gyvenimo keliu (sun)