KALĖDOS

Negaliu neparasyti apie Kaledas.. Privalau. As, kiekvienais metais, visada turejau per didele Kaledu dvasia. Nemoku paaiskinti.. Tarkim, dabar sedziu siltai apsivyniojus iki galvos antklode, klausau kaledines muzikos, prisimenu savo kaledas su visa seima ir krutineje jauciu sunku, bet malonu KAZKA, kuris vercia mane sunkiau kvepuoti ir sypsotis.. Seniai pazystamas jausmas...
Ilgiuosi tu Kaledu kai buvau dar vaikas. Susirinkdavome visa seima prie didelio stalo su silkiu patiekalais, kuciukais ir aguonpieniu.. Ohh.. Noreciau dabar buti vaikas, kai Kaledos budavo tokios nerupestingos, nereikejo galvoti apie nieka, ziuredavau "Vienas namuose" kiekvienas Kaledas bei "Grincas", kurie dar iki siol nera atsibode, simtus kartu galiu ziureti ir ziureti...
Bet sunkiausia yra tai, kad zinau, kad Kaledos jau niekada nebus tokios kokios buvo anksciau.. I praeiti nesugrisi, dzino neuzsisakysi... Tokia realybe. Tikrai labai stipriai ilgiuosi tu laiku. Pamenu kai senelis kiekvienas Kaledas ant eglutes dedavo "Bibi" saldainiukus, kuriuos as turedavau surasti ir sakydavo, kad juos paliko Kaledu senelis. Tikejau, buvo smagu tiketi..
Dievinu ta siluma, kuri praskrieja pro mano kuna kai pagalvoju apie Kaledas. Nesuprantu tu zmoniu kurie nemegsta ar nejaucia Kaledu dvasios.. Tada tik norisi imti ir pasidalinti su jais ta siluma. Juk taip gera tai jausti. Vis del to patys paciausi pasaulyje narkotikai yra LAIME, KALEDU DVASIA, MEILE, DZIAUGSMAS, RUPESTIS, DALIJIMASIS...ir daug daug kitu.. Noreciau, kad kiti zmones tai irgi suprastu..