yeah.. summer is already here

Vis darausi didesnė tinginė... Nei mokausi, nei darau namų darbų, nieko. Žiūriu serialus, filmus, atrandu tiek daug įdomių dalykų daryti vietoje mokslų, kurie prieš tai atrodė man visai neįdomūs. Praleidau kelias fizikos pamokas, todėl nesigaudau ką mes darome ir nesuprantu temų, aš jau geriau projektus darysiu nei kartosiuosi testui ar dar kažkam... Jau artėja mokslo metų pabaigai ir žinoma egzaminai, kurie bus tirai nemaži... Gerai, kad gaunu daugiau laiko nei kiti, galėsiu ilgiau pasvajoti. 

Neišsimiegu, nes pasidariau siaubingai priklausoma nuo kompiuterio. Nežinau ką daryti be jo. Gal rimtai pabandyti naudotis kompiuteriu tik valandą per dieną ir plius tiek kiek reikės kokiai užduočiai mokyklai. Neįsivaizduoju ar galėsiu taip. Reikės bandyti. O kokias 10-15min skirsiu blogo papildymui ar aprašysiu kaip man sekasi. Visai nebloga idėja. Pabandysiu taip rytoj. 

Šiaip labai noriu vėl eiti į sporto klubą, nes nebuvau ten amžius. Rytoj būtu visai nieko, nes trečiadieniui nieko rimto neturiu, o grįžusiai vis tiek turėsiu užtektinai laiko pasimokyti, jei nesėsiu prie kompo. Na žiūrėsime kaip ten bus ;)

pažadą ištęsėjau. ryte išėjau pabėgioti, bet apibėgau tik vieną ratą, nes labai greitai uždūstu tai pasivaikščiojau. apėjau tris-keturis ratus, pasėdėjau prie upelio, buvo išties gražu. paukščiai čiulba, vanduo teka, vėjalis pučia. nuostabus jausmas. patiko vėl taip jaustis. grįžusi pasigaminau kiaušinienę ir išsiviriau daržovių. vėliau pabaigiau skaityti tos pačios knygos papilda, jaunuolio trumpą dienoraštį. nelabai supratau, bet pagaliau perskaičiau. po to ėjau pažiūrėti serialų ir vakare važiavome su mama ir Ričardu apsipirkti. grįžusi susidėjau daiktus, o vėliau ėjome vėl pasivaikščioti su mama. taip diena ir praėjo, šiaip gerai, kad ne tik namie sėdėjau.

decision which may lead me to solution

per pastarąsias savaites jaučiuosi labai vieniša viduje. pradedu jausti augančią tuštumą manyje ir tikrai nežinau kaip ją įveikti. aš neverkiu, nestresuoju, jokios depresijos nejaučiu, tiesiog tuštumą ir įtartiną ramumą viduje. atrodo tiesiog po truputį atsiriboju nuo visuomenės, nuo visų esančių aplinkui, jaučiuosi nieko neverta, nes nera kas galėtų vertinti. šeima? na suprantu tą puikiausiai, bet ne draugai. gal jie manęs ir klausia, kas man negerai, ar aš nuliūdusi...bet tai kas išlenda iš mano burnos nėra tiesa, kuri taip pat apgaudinėja mania pačią. aš noriu gyventi, noriu bendrauti, kalbėti, juoktis, linksmintis, mokintis, bet man nesiseka to daryti. aš bijau. bijau bendrauti su kitais ir svarbiausia bijau išreikšti savo jausmus. nekenčiu būti paaugle ir nenoriu suaugti taip pat, nes žinau ateityje bus ganėtinai baisesnių dienų ir nuotykių nei dabar. norėčiau tiesiog pasilikti vaiku amžinai, be rūpesčių ir nerimo. tikrsiausiai tik toks jausmas manyje dabar yra likęs, nerimas ir nervinimasis. o dėl ko? dėl to, kad žmogus pakalbės su manimi ir aš visa raudona paliksiu... negi tikrai aš to bijau, tai skamba taip beviltiškai. juk tu esi daug geriau nei tai.. negi ims, kažkoks sušiktas odos spalvos pakitimas, ir sužlugdys mane.. tikrai ne. nematau jokios prasmės tame ir nenoriu, kad taip atsitiktų. noriu vėl mokėti reikšti save, savo jausmus ir kalbėti su kuom tik panorėjus. nenoriu jaustis lyg aš nepriklausau čia. aš noriu priklausyti ir būti suprasta. nemėgstu kai sedėdama klasėje tiesiog noriu iš jos dingti kuo skubiau, nes manau, kad man ten nevieta. aš tokia pati kaip ir visi, kodėl būtent aš turiu taip jaustis. nemoku savęs nuraminti ir nežinau kaip tai įmanoma padaryti.
nusprendžiau rašyti dienoraštį, tikrą, normalų, ranką rašomą dienoraštį. kadangi perskaičiau knygą "Go ask Alice". mane labai stipriai pastūmėjo ši knygą rašyti dienorašti.aišku mąsčiau apie tai anksčiau, bet pamaniau, juk turiu blogą, bet dabar nuomonė pasikeitė. noriu po kokių dešimt metų atsisėsti ir paskaityti kaip jaučiausi būdama šešiolikos ar vyresnė, ką mąsčiau ir ką įsivaizdavau. taip pat manau dienoraštis man padės geriau suprasti save, ko aš noriu ir gal pavyks įveikti problemas, nes su žmonėmis man to nesiseka daryti. jie tik nuvilia mane, nemėgstu aš jų, todel nenuostabu, kodėl niekas nemėgsta manęs.
rytoj, o kitaip, jau šiandien prisižadu sau išeiti į parkelį ir pabėgioti ar bent jau pasivaikščioti ir pagaliau parašyti į dienorašty. ryte išgerti arbatos, ką nors pasigaminti valgyti, gal salotų ir kiaušinienę...neblogas planas ir tikriausiai nešvaistysiu savo brangaus jaunystės laiko, neliksiu lovoje, pagaliau atsikelsiu ir nuveiksiu tai ką prižadėjau. jūs matėt, o aš tesėti pažadus moku, bent manau, kad dar vis moku.
labanaktis.

Mamukų diena

Per Mamos dieną ėjome pasivaikščioti su Mamuku (tiksliai nepamenu ar tai buvo per Mamos dieną ar prieš, ar po).

Padovanojau jai gėlių krūmelį vazonėlyje, rankų darbo atvirutę, sutvarkiau pirmąjį aukštą, dariau sušį, kartu sodinome žalumynus ir persidinome medį, pasisedėjome savo kukliame kiemelyje, pabraidžiojome po labai didelę žolę, kurios vis kaikas "nenušienauja". Diena praėjo labai liksmai. Tai buvo tobula ir pati geriausia Mamos diena gyenime. Štai kelios nuotraukos :)

Mano Mamukas <3

Įsijaučiau

Penktadienis. Kaip visada nieko gero neveikiau. Mokykloje visai gerą laiką praleidau, per religijos pamoką ėjome i multi-kultūrinį ( jei taip verčiasi) renginį. Nelabai patiko, nusivyliau, šiaip būtų faina tiesiog pamokoje pasėdėti, pabaigti plakatą ir tiesiog atsipūsti, nes dažniausiai mes kalbame joje. Ne aš, bet kiti mokiniai diskutuoja įvairiausiomis temomis, bet aš niekada neturiu ką pasakyti, nes jie kalba apie dalykus kurių aš nežinau, nesu girdėjusi arba nežinau ką reiškia, todėl pačiai pasireikšti netenka, o jeigu tektų, tikriausiai visa raudona būčiau ir visi spoksotų kaip į kokią raupsuotąją. Tiesiog taip jaučiuosi kai išraudonuoju, gal nekalbu dėl to, nes bijau būti kaip burokas ir kad visi tai matytų... Bet vienu žodžiu. Per mokslo pamoką jau pradėjome fizikos skyrių kuris yra, nepatikėsite, visai įdomus ir linksmas. Mokytoja rodo daug klipų susijusių su dabartine tema (einame apie skirtingas elektromagnetines bangas ir šviesą), šiandien kaip tik atlikome eksperimentą su šviesos atsispidėjimu veidrodyje ir buvo gan linksma, aišku beveik visą darbą aš atlikau, bet nesvarbu. Per pietų pertrauką daug nenuveikiau, pavalgiau, kaip įprastą, klausėmės senos muzikos su Ania ir tikriausiai tiek. Per ESL pabaigiau praktikinią knygų klubo užduotį, tikiuosi gausiu gerą pažymį. Tiesa pagaliau baigėme civilinių teisiu kursą, pradėjome karjeros pamokos kursą. Šiaip labai įdomu paimti savo ateities planus ant rankų ir juos numatyti bei formuoti savo ateitį ir karjerą. Iš civilinių teisiu finaliniame kurso pažymyje gavau 86%, aišku tikėjausi turėti bent 90%, bet manau kaip man, kuri atvykusi į Kanada nieko nežino apie jų valstybę ir kaip visi Parlamentai ir Seimai yra valdomi, yra visai neblogas pažymys. Grįžusi namo pažiūrėjau Vampyrų Dienoraščius finalinią trečio sezono seriją. Kaip supratau Elena pavertė va mpyre.. Lauksiu ketvirto sezono. Vėliau ėjau pamiegoti dviem valandom, atsikėliau ir susigundžiau naują knygą paskaityti kurią davė mums ESL mokytoja. "Go Ask Alice" by Anonymous. Knyga yra apie penkiolikmetę merginą kuri kaip ir visi paaugliai depresuoja, nemėgsta mokyklos. Ji turi savigarbos, nuomuonę, bet grįžusi į savo gimtąją gyvenamąją vietą vasarai susiduria su narkotikais. Nueina su sena drauge į mažą vakarėlį, kuri yra populiari ir tikrai neatsisako, nes pati yra kaip pilka pelytė. Jai duoda gerimą, paprastą gazuotą gėrimą ir apsvaigina ją jai nepasakiusi, nes žaidimą kurie jie žaidžia, jai atrodė yra senas vaikiškas žaidimas, bet pasirodo tai nauja "versija". Buvo 14 buteliukų iš kurių dešimt buvo su LSD ir jai atiteko vienas. Nežinojo kas vyksta ar ar tai normalu ir t.t. Bet vėliau sužinojusi perdaug nepersigąsta ir prižada daugiau nebebandyti. Dėja, per kelias savaites ji išmegina trejas, o gal ir daugiau narkotikų rūšis ir netgi seksą, kai pati sau sakydavo lauks to vienintelio.
Labai nekantrauju sužinoti kas nutiks, nes tai yra tikros merginos dienoraštis ir tikiuosi mane dar labiau apšvies apie narkotikų žalą, nors ir taip jau mačiau kelis gerus filmus ir žinau daug faktų apie priklausomybes.
Rytoj su Mamuku ir Ričardu važiuosime į kokį nors kinų restoraną pavalgyti, o gal ir bufetą, todėl nekantrauju, nes dievinu kinų virtuvę. Tikriausiai eisiu pažiūrėsiu The Big Bang Theory ir miegučio, nes anksti keltis ir tvarkytis reikės. Labanaktis :)