Piešiniai. Tai, ką megstu veikti.

Siais metais esu pasirinkus daile is 4 pamoku ir labai dziaugiuosi, kad pasirinkau, nes be galo faina pamoka! Piesiame, braizome, tapome, spausdiname... O dar kiek dalyku po Kaledu laukia! Man visada patiko piesti, beje, neseniai ir atradau ta talenta - daileje. Aisku, as labai didele tingine, bet kai jau pradedu piesti, tai negaliu nustoti kol nepabaigiu iki galo. Stai mano visi darbai (zinau, ju tikrai mazai, bet juk neseniai pradejau):

  The wish

Full moon

Sita piesiau konkursui, ir net nesitikejau, kad laimesiu 1 vieta savo rajone tarp nespalvotu                            

piesiniu. Skirtas atsiminimo dienai (aguonu dienai)

Always

      Su dailes klase ejome i piesiniu galerija, nuostabiausia buvo tai, kad visi darbai yra ORIGINALAI! Buvo

        keista. Buvo paciu izimiausiu dailininku darbu, tikrai nerealus jausmas.. Be to, buvo uzduotis issirinkti              viena darba ir ji nupiesti. Pasirinkau si:

Deer couple

Naslaite (Violet)

 Sita nupiesiau praeitas metais. Tai yra mano pats pirmas piesinys kai staiga uzsinorejau kazka nupiesti, likau nustebinta savo gabumais. Mano katinelis : PUKUTIS

 Piesiau save is profilio, bet jau sau atrodau panasi. :)

 Maza plunksna, mano svajone! Nusipiesiau savo svajoniu tatuiruote, kurios noriu ant kaklo, smulkutes, su pastelines, zydros spalvos elementais.

Angry bird

 Saulelydis

 Random landscape 

 Little frogy

I will be waiting for you

 clock, tik tak...

Regular day

Nusprendziau parasyti apie kas ivyko sia diena. Kiek pamenu, nesu rasius dar.
Diena prasidejo kaip visada, atsikeliau veliau nei iprastai, nes taaaip tingejau...siaubingai.. Nusileidau i apacia pasidariau sumustini i mokykla ir ziuriu jau 7.45 (tokiu metu mane veza i mokykla), nespejau nei pavarlgyti, nei ka. Nuejau prie duru ir ziuriu, masinos nera..keista. Laukiau apie 25 minutes, bet kadangi mama negali manes palikti, nes gali taip ir neatvaziuoti, tai ir nuveze mane. Vairuotojas tik kai jau pusiaukeleja buvau, paskambino ir sako prie mano namo laukia. Na ka, teko sakyti, kad as jau pakeliui i mokykla.
Visa likusi diena praejo nei siaip nei taip. Vaikinas kuriam as patinku man padovanojo suniuka, bet as tokia, atsiprasant, dunde buvau...nei spejau aciu pasakyti, bet kas is to, jei man jis nepatinka, o ir priimdama dovana parodysiu, kad jis turi sancu..Ne velnio..nejauciu nieko, o kai bandau pajausti, jauciuosi keistai..net nemanau, kad jis mano draugu gali buti. Suniuka turiu, palikau mokykloje, spinteleje..Nezinau ka daryti, grazinsiu..negaliu priimti to.. Visa diena sau kartojau, kodel tai vyksta butent man.. pastoviai keistai jauciuosi.. nei laiminga, nei nelaiminga. Nusispjauti man ant tu kuriems as patinku, bet as visada jauciuosi kalta.. Vienu zodziu, man vienodai, maziau galvoti ir nervuotis reikia.. Kaip ir Estefaija sake.. per daug nervuojuosi, tiesiog isijungti I don't give a fuck..
Dienai pasibaigus ejau su Estefanija savanoriauti del skiepu, padejome zmonem susigaudyti kur eiti, ka uzpildyti, kaip ir kur. Buvo smagu, bet isalkome ir pavargome nezmoniskai..Pacioje pabaigoje nuvarem ir mes skiepu pasidaryti nuo sezoninio gripo. Visai neskaudejo. Galiausiai parsiradau namo 9.15, namu darbu dar iki siol nepadariau,tingiu..tureciau ruostis matematikos testui, bet kas is to, vis tiek ne visa rasysiu, nes turiu nuo 9.30 iki trecios pamokos buti su aplinkosaugos klase. Na vienu zodziu, trupuciuka sunku ir galva apkrauta.. Pasistengsiu padaryti, kas reikia, o dar i dusa reikia nueiti.. Ok, palinkekite man sekmes, bandysiu nenuluzti beskaitant knyga..

My real dreams for future.

Kaip ir kiekvienas zmogus as turiu dideliu planu-svajoniu.
Puse darbo atlikta, nes zinau kuo noriu buti. Tarp astronomijos bei veterinarijos.
Be galo myliu gyvunus, noriu jiems padeti, gydyti.. Nuo cia pereiname prie mano sekancios svajones.
Svajoju apie nuosava gyvunu prieglauda kartu su veterinarijos klinika. Kiek prisimenu, jau tikrai senai to noriu ir tas noras neblesta.
Astonomija taip pat neprastas mokslas... Svarbiausia idomu. Nuo cia vel kyla susijusi su tuo svajone. Per Kaledas arba gitadieni noreciau gauti teleskopa, profesionalu. Aisku, ne ta pati brangiausia, pradziai uztektu bent menuli is arti pamatyti. Reiketu nusipirkti zvaigzelapi, atlasa, gida ir planisfera. Nagrineti dangu plika akimi po to bandyti stebeti per teleskopa.
Pries kelias dienas su draugem kalbejome apie universiteta, jos nori vaziuoti i pietu Kalifornijos universiteta, man irgi siulo. Tikrai, labai noriu! Visus metus vasara, papludimys, izymus zmones..ah..noreciau, o dar studijuoti reikes mazdaug 5-7 metus tai tokie malonumai. wuhuu!! Zinoma ir mokslu nemazai, bet verta, tikrai verta.
Stai keli pavyzdziai ko reiketu ir ko noriu:

                                                         Celestron 21061 AstroMaster 70 AZ Refractor Telescope

                                                                 Zvaigzdelapis su planisfera

                                                                            Atlasas

                                                                            Gidas

                                                     Meade 20218 NG-70SM 70mm Altazimuth Refractor Telescope

KALĖDOS

Negaliu neparasyti apie Kaledas.. Privalau. As, kiekvienais metais, visada turejau per didele Kaledu dvasia. Nemoku paaiskinti.. Tarkim, dabar sedziu siltai apsivyniojus iki galvos antklode, klausau kaledines muzikos, prisimenu savo kaledas su visa seima ir krutineje jauciu sunku, bet malonu KAZKA, kuris vercia mane sunkiau kvepuoti ir sypsotis.. Seniai pazystamas jausmas...
Ilgiuosi tu Kaledu kai buvau dar vaikas. Susirinkdavome visa seima prie didelio stalo su silkiu patiekalais, kuciukais ir aguonpieniu.. Ohh.. Noreciau dabar buti vaikas, kai Kaledos budavo tokios nerupestingos, nereikejo galvoti apie nieka, ziuredavau "Vienas namuose" kiekvienas Kaledas bei "Grincas", kurie dar iki siol nera atsibode, simtus kartu galiu ziureti ir ziureti...
Bet sunkiausia yra tai, kad zinau, kad Kaledos jau niekada nebus tokios kokios buvo anksciau.. I praeiti nesugrisi, dzino neuzsisakysi... Tokia realybe. Tikrai labai stipriai ilgiuosi tu laiku. Pamenu kai senelis kiekvienas Kaledas ant eglutes dedavo "Bibi" saldainiukus, kuriuos as turedavau surasti ir sakydavo, kad juos paliko Kaledu senelis. Tikejau, buvo smagu tiketi..
Dievinu ta siluma, kuri praskrieja pro mano kuna kai pagalvoju apie Kaledas. Nesuprantu tu zmoniu kurie nemegsta ar nejaucia Kaledu dvasios.. Tada tik norisi imti ir pasidalinti su jais ta siluma. Juk taip gera tai jausti. Vis del to patys paciausi pasaulyje narkotikai yra LAIME, KALEDU DVASIA, MEILE, DZIAUGSMAS, RUPESTIS, DALIJIMASIS...ir daug daug kitu.. Noreciau, kad kiti zmones tai irgi suprastu..

My drama month

Pagaliau susikundziau parasyti, bet vis tiek minciu kazkaip truksta.. Siame pranesime manau parasysiu apie savo pastarojo menesio "dramas", kuriu, deja, buvo nemazai..
Trumpas ivadas: Jau mazdaug keturis-penkis menesius gyvenu Kanadoje, nuo rugsejo vidurio pradejau lankyti mokykla, susiradau draugu, mokslai sekasi puikiai, gyvenu name (kaip visada ir norejau), bet zinoma ne nuosavame, nuomuojames. Gyvenu su mama, jos vaikinu, kuris atstoja man patevi, ir rusakalbiu ju bendradarbiu-draugu. Pries tai gyvenome didesniame name, bet jis nebuvo jaukus ir be to musu buvo ganetinai daugiau, o neperseniausiai persikrausteme i si jauku nama.
Mazdaug pries menesi (ar maziau), i mano mokykla atejo naujokas - Kevinas. Mielas, draugiskas, visai simpatiskas, bet deja, labai zemas vaikinas. Mane supazindino su juo mano drauge Estefanija, neziurejau as i ji rimtai, pasisveikinau ir nusisypsojau, net neatejo i galva, kad as jam galiu patikti, taip, as jam labai stipriai patikau, manau ir dabar jam patinku. Na pirma karta suzijonau is draugiu, po to jis pats man parase per FB ir isklojo visa tiesa ka apie mane mano, buvo tikrai miela skaityti, nes niekas man tokiu dalyku nebuvo sakes, kaip jis. Dabar mes draugai. Ta visa laika man patiko kitas vaikinas mazdaug nuo "Halloween'o" is mano dailes klases. Jo vardas Shea. Su drauges Anios pagalba suzinojau tai ir galiausiai po 3 savaiciu pati priejau ir paprasiau jo numerio. Grizusi namo jam parasiau, kad tu man patinki, bet gavau, deja, ne toki atsakyma kokio norejau. Parase, kad jis nenori tureti jokiu santykiu, ne tik su manimi, bet apskritai ir kad greitai persikrausto, tad tai mane labai nuvyle, nes man reikejo daug drasos pasiryzti tai padaryti. Na, tiek to, ka padarysi, susirasiu as ta vaikina. :D
Pries savaite manes paprase vienas vaikinas numerio, Nikas, na ka, daviau. Ir ta pacia diena suzinojau, kad jam patinku, deja, to pacio nejauciu jam. Dabar, taip iseina, kad patinku is vis trim vaikinam, bet nieko nejauciu nei vienam is ju. Treciasis yra Jun, is visu ju man labiausi jis patinka, bet ir tai, nieko manau nebus, nes uz mane jaunesnis ir dar nelabai subrendes...Na vienu zodziu, mane vercia pasimesti tokie dalykai, uztenka apie vaikinus.
Tetis. Mano tikrasis tevas, kurio nemaciau nuo 4 metu, nieko apie ji negirdejau, parase man per FB pries kelias savaites. Apsidziaugiau, tikejausi tiek daug is jo, bet jis mane nuvyle. Savo gyvenime maciau tiek daug melo, todel man tai ne naujiena. Matau, kad jis man akivaizdziai meluoja. Nesitikejau as is jo to. Dziaugiuosi, kad as i ji nepanasi, labai dziaugiuosi. Pirma savaite buvo daug asaru, nes buvau naivi ir tikejau, bet po to suvokiau, kas jis toks. Dabar nekreipiu demesio kai jis meluoja, tiesiog susirasinejame, kalbame ka veikeme per diena, domisi ka as veikiau (bet ir tai, kai as pasakiau, kad man butu malonu jog dometumeisi manimi).. Stai ir parasiau 'karsciausias naujienas'... Ka padarysi, toks jau gyvenimas, kuris susideda is dramu, komediju ir tragediju... Be to, stai kelios nuotraukos su mano naujomis ir naujais draugais/emis bei manimi :DD

Back to writing, again!

Nusprendziau pradeti vel pildyti savo blog'a. Turiu labai daug naujienu, ziniu, nutikimu ir viso kito kuo as ir noriu pasidalinti su jumis. Zinau, kad mano blog'o niekas neskaito, bet jus tereikia paplatinti ir jis taps populiarus, ar ne taip? Ne, siekiu ne to, tenoriu, kad mano mintys butu perskaitytos, ivertintos, iskritikuotos ir isbertos komplimentais. As megstu rasyti, neslepiu to, bet minusas tas, kad labai retai gaunu ikvepima...bet juk butent nuo to pradeda tikri menininkai..juokauju juk as. Bet siaip, gali buti, tiesa? Turiu daug ideju ir planu ka galeciau talpinti cia, savo mintis, neilgas istorijas, ilgas istorijas, savo nuotykius, sunkiu ir dziaugsmingu dienu aprasymus, kartais kazka banalaus.. Siuo metu turiu net kelis jau parasytus irasus. Artimiausiu metu zadu ikelti juos. Kai tik mano blog'as taps skaitomas, lauksiu jusu komentaru po mano irasais. Toleruosiu bet kokius irasus, isskyrus kurie bus be cenzuros. Zmones, mes cia susirinkome ne nesvankiais zodziais pasimetyti! Tad gero vakaro ar dienos, ar ryto, ar net nakties... :)

Suteik

Suteik man sparnus,
kad galėčiau pakilti ir niekad negrįšti.
Suteik man truputį pasitikėjomo,
kad galėčiau vėl pamilti...
Būk šalia ir kilkim kartu...
Į neregėtą aukštį, į nematytą pasaulį.
Prašau, suteik man tokią galimybę.
Suteik man viltį,
suteik man norą vėl pakilti...


-Jūsų Dovi

Nebežinau ką daryti... Tingiu mokytis, tingiu tvarkytis, tingiu net pasijudinti kažkur... Nesinori nieko veikti, nenoriu eiti į mokyklą! Bet svarbiausia aš nesu kvaila ir žinau savo galimybes, galiu daug ko pasiekti jei noriu.. Bet iš kur tą norą gauti.. Nemoku prisiverti kažko daryti. Na žinau, dabar toks laikotarpis - paauglysė. Ir šeip dabar užgriuvo tiek bėdų vienu metu.. Praradau taip vadinamą "geriausią draugę". Bet gerai, sužinojau kokia ji iš tikrųjų.. Daug mąstau apie vasarą, persikraustymą... Viskas lyg galinga banga spjovė man į veidą vienu metu.. O sunku tai ištverti vienai kai viena gyveni ir nėra su kuo pakalbėti.. Tie nervai, tas silpnumas ir tinginystė.. Noriu jų atsikratyti. Bet nepavyksta.
Pasižadėjau sau, kad nuo rytojaus viską darysiu geriau, bet ir vėl ta tinginystė pakišo man koją.. Tyngiu mokintis.. Man įdomu, bet negaliu paimti į rankas knygos. Kaltas kompiuteris.. Bet ir be jo negaliu, reikia susirašyti su draugais, su mama.. Vienu žodžiu, esu be galo didelė tinginė kuri nieko nesugeba tinkamai padaryti.. Ne! Netiesa, aš sugebu, aš noriu ir galiu, bet... Manau man reikia sudaryti įprastinės darbo dienos tvarkaraštį, nes kitaip nieko nebus.


-Jūsų Dovi :)

Random stuff from my wallet

Net nemaniau, kad pažiūrėjus savo piniginės turinį, sugebėsiu tiek visko prisiminti...
Radau senus raštelius nuo draugo, maždaug 7 metų senumo atviruką nuo mamos, laimę nešantį bilietą kurį dar vaikystėje radau "Mauglyje", kortelę kurią pasiėmiau iš pensiono Kroatijoje, tramvajaus bilietą su kuriuo mama važiavo Prancūzijoje, močiutės dovanotą kalendorių...
Ai, dar savo moksleivio pažymėjimą su 3-os klasės nuotrauka...
Tiek prisiminimų, jog tik verkt, bet ne dėl to, kad visa tai praėjo, o dėl to, kad tai patyriau ir turiu ko ilgėtis.
Tam ir reikalingi prisiminimai, kad kažkada galėtum apie viską tyliai pagalvoti, su trupučiu ašarų ir šilta šypsena.

Praėjo daug laiko nuo mano paskutinio apsilankymo čia. Iš tikrųjų, taip ilgai nerašiau... ;o
Bet taip pat ir labai pasikeičiau per tiek laiko...
nežinau ar tai pastebėjo draugai ar ne, bet aš tikrai pastebėjau.
Blemba, aš visiškai kitas žmogus, savęs nebe atpažįstu...
Dabar viskas kitaip, požiūris, elgesys, charakteris... gal aš subrendau?
naujas išbandymas man. :D
Turiu naujų draugų, žymiai geresni pažymiai. Didžiuojuosi savimi, juk pagaliau siekiu to ko trokštu.. bet nemanykit, kad aš kažkokia "narcizė" :DD
savimi didžiuodamasi aš kažko pasiekiau. (pagaliau)
Nors prieš metus buvau beviltiška, na gal per žiauriai pasakyta, bet kažkas panašaus.
Nėra jau toks sudėtingas tas gyvenimas iš tikro, tereikia pajusti ritmą ir plaukti pasroviui :)
aišku ir man būna sunkių akimirkų, bet išmokau pati susitvarkyti.
atrodo kaip suaugusi pasakiau, bet aš dar nesuaugusi ir nenoriu tokia būti, bent išvaizda :DD beveik kaip piteris penas (chuckle)
na gerai, kitas mintis pasiliksiu kitam kartui, čiau blogger'iai ;)
Vis toliau žengiu savo gyvenimo keliu (sun)