2012 m. balandžio 27 d., penktadienis

Montreal

Pagaliau radau lietuviškas raides pas save kompe, o maniau, kad jų iš vis jis neturi.
Šiandien atvykome į Montreal miestą, esantį prancūzų pusėje. Šiaip orai kaip žiemą... Snigo du kartus, vėjas, sušąlome. Bet diena praėjo visai linksmai. Buvome kiniečių pardotuvėlėje ir nusipirkome kelias arbatas, kurios yra gerokai brangios. Pavyzdžiui 50g kainavo mums apie 8 dolerius, o tai butu maždaug 16 litų... O po to ėjome į ledainę. Šiaip apvaikščiojome pusę centro. Nusipirkau faina tokį ploną megztuką pavasariui-vasarai. Tikiuosi greitai šilti orai ateis. Vėliau susiradome kebabų parduotuvę tai pagaliau po ilgo laiko suvalkiau kebabą. neblogas toks. Ryt planuojama eiti į muziejų, Notre-Damo baziliką ir kur nors dar. 
Jau pagaliau atidaviau savo du projektus, lauksiu pažymių. Tai va, šiaip savaitė praėjo greitai ir žinoma nuobodžiai, bet pagaliau su viskuo atsiskaičiau ir dabar ilsiuosi hotelio kambaryje kuris yra tik man! Dar per TV radau Coldplay koncertą. Bent kažką gero rodė. Haha!
Štai kokį gėrį atradome!

2012 m. balandžio 17 d., antradienis

Siandien buvo labai laiminga diena, bet su trupuciu nostalgijos. Per ESL pamoka uzsileidome Maiklo, No doubt ir kitas dainas, padiskutavome kaip visi, nuostabius talentus turintys zmones, iskeliauja ir mus palieka. Mane apeme vienu momentu tokia stipri nostalgija, nes daugumas daininku ir aktoriu ir taip toliau buvo mano vaikystes dalis, o dabar ju nera ir tai tik rodo, kad as niekada negrisiu i vaikyste. Bet dauguma pokalbiu temu verte mane justis laimingai ir juoktis ir taip toliau, atsiminiau ivairiu ivykiu is vaikystes susijusiu su senais serialais, filmais, filmukais, aktoriais, dainininkais ir taip toliau. As per pietu pertrauka tiesiog svytejau, bet as taip jauciausi. Kiek pastebiu, visus atsiminimus kuriuose as buvau be galo laiminga matau labai sviesiai, lyg butu svietusi saule. O visi vaikystes ivikiai kaip tik tokie. 
Tarp kitko atejo man tokia ideja vakar. Sugalvojau padaryti toki nedideli, asmeniska projekta ir skelbti nuotraukas cia kiekvieana diena. Apie ji parasysiu veliau, visa plana ir kokia jo priezastis kai gausiu reikiamas priemones. Esu isitikinusi, kad daugumai zmoniu jis gali patikti. Tad laukite :)
Taip pat gavau neseniai uzsakyma, bet nelikau patenkinta juo. Negavau keliu daiktu, keli netiko, bet bent patys graziausi tiko, bet buvo pigu tai koks skitumas.







2012 m. balandžio 15 d., sekmadienis

Sekmadienio filmai

Stai va, vel as. Visa savaitgali prasedejau namie, siek tiek apsitvarkiau tiek namus tiek save (turiu omeny nagus ir kitus panasius dalykelius). Nieko siaip tokio prasmingo nenuveikiau, o galimybiu turejau. Draugas pasiule iseiti kada i lauka siaip pasitampyti. Bet kadangi as beveik visa diena sestadieni prasitvarkiau ir nespejau nei po dusu palysti nei ka tai ir neparasiau jam. O sekmadieni, na tingejau.. Vis tiek nezinau ka buciau as veikusi su juo. Orai vis syla, mano simpatija vis auga ir vienu zodziu nieko as su tuo nedarau, nors noriu. Nuklydau nuo temos...
Siandien mamukas mano mylimiausias iskepe naminiu spurgu. Uhh gardumelis. Ziurejau seriala savo "Supernatural", kelis filmus; "Man in black II" ir "The Russell Girl". Paverkiau, gerai pazvengiau ir nepastebejau kaip atejo laikas i lova gult. Ehh tas mano gyvenimas. Kazkaip pabosta momentais gyventi. Manau ir jus zinote ka tai reiskia. Nieko neveiki, niekur neini, ziuri filmus kur gyvenimas atrodo tobulas, o po to gristi i nuobodzia realybe... Na, mano jau tokia kasdienybe. Daug noriu, mazai turiu.




2012 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

labanaktis ;)

ehh...

Man dabar kazkas negero dedasi galvoje, ta prasme visko per daug... Gal ir banalu tai ka dabar parasysiu, bet vistik mano blog'as ir juk rasau ka jauciu ir kas mano mazoje galveleje dedasi. Tai va. Kaip zinote is mano ankstesnio iraso fakciukai as kaip ten, as esu be galo didele svajotoja. Svajoju diena, nakti, sededama ant tualeto (ypac ant tualeto), guledama, per pamokas ir taip toliau. Prisigalvoju tukstanciai ivykiu ir pokalbiu su tam tikrais zmonemis kurie gyvenime neivyks ir pastoviai nusiviliu. Tarkim man kai kas patinka, tarkim... Ir ant tiek prisisvajojusi esu, jog kartais atrodo viskas realu. Bet taip nera. Bijau parasyti, ne, gal labiau nusivilti atsakymu ir todel nerasau. Pavyzdziui labai daznai sugaunu kai kieno zvilgsni, labai daznai ir ne tik toki, "ai va durnele naujoke bla bla bla" na bet toki "hm.. ji visai nieko", kartais net toki kad nors ims ir suvalgys. Aisku visoms panelems tai patinka. Man taip pat. Na bet man jau taip buvo atsitike. Patiko to kazkieno draugas dar kai i mokykla neseniai buvau atejusi, issidrasinau, paprasiau numerio, parasiau, kad patinka nu ir X*J tau... Ai va nenoriu tureti santykiu blah blah.. Tai dabar man didele baime, jei as pirma parasyciau, gauti ta pati atsakyma ir taip toliau. Nu bet jomajo..as pati saves nesuprantu. Man tas kazkas nu ant tiek patinka, jau gal kokius 3-4 menesius. >.< dar viena priezastis yra, kad as save nuvertinu ir sakau sau, as to kazko neverta, kad per prasta esu, nes tas kazkas yra gan populiarus, turi idomios veiklos ir karocia as tam kazkam nelygis. Gal ir netiesa ka zinau. Taip as mastau. O dabar dar karteli prie mano debilo draugo streso. Per sventes vel su juo susidraugavau ir gan artimai. Tai pas dantista jis mane lydejo, tai su manimi snuduriavo masinoje kai buvome istrige kelyje su nevaziuojancia masina, tai ruosiasi su manimi visokiems testams. Na man jis tikrai nepatinka. Siaip jau tolstame po biski ir tikiuosi jis paliks mane be jokiu barniu. Tai tiek. Parasiau kas man dabar dedasi viduje. Tikiuosi suprantate ir gal turite pasiulymu kokiu kaip save nuraminti ir igauti drasos. Aciu.

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

istrigau

Na stai as dabar istrigusi Toronte iki antradienio-treciadienio... Tiesiog laimes vaikas. Grizusi turesiu tiek daug visko padaryti mokykloje.. Isprotesiu su tom pamokom. Tikiuosi kas nors mus isgelbes iki pirmadienio bent. O siaip dabar nieko neveikiu, sedziu, susirasineju ir vienu zodziu, tiesiog super, pilnos streso Velykos.! Aciu labai.